atplaukes su valtele i bamaka, pataikiau i mane nemokamai apgyvendinusio Tibo susitikima su draugais butent tam restorane, kurio prieigose prisvartavau valti. Susirinko gal dvylika zmoniu. Beveik visi balti, grazus. Klausinejo zinoma apie mano ispudzius, pasakojau nesustodamas, vedziau rodyt salimais prisvartuota valti.
Pabaigus pasakot epizoda, kai uzsiroviau ant akmens-begemoto, viena mergina padare tokia izvalga, kad bambuko lazda man gyvybe isgelbejo. Is vienos puses ji lyg ir teisi - tai buvo vienintelis irankis, kurio deka as galejau didinti atstuma tarp valties ir artejancio begemoto.
Grizes namo pagalvojau, kaip gi as gavau ta bambuko lazda.
Aprasysiu gan detaliai. Vien tam, kad pats atsiminciau.
Ta akimirka kai taksi vairuotojas jau isvaziavo, o as stovejau valtyje su sukrautais daiktais ir kalbejausi su 30-40 zmoniu grupe ant kranto, vyko derybos del bambukines lazdos. Vienas is grupes su akinukais ir kuprine kalbejo angliskai. Kazkas atnese ta lazda ir numete prie valties. Pirmine kaina 40 Lt. As jiem rodau 10 000 GF (4 Lt) ir aiskinu, kad daugiau neturiu. As tikrai neturejau daugiau issikeites grynu, nes taksi kainavo nenormaliai daug. Tada atstovas atsisuko i grupe, kazka pasitare, atsisuko i mane ir sako: pasitarem ir kaina sumazejo 30 Lt. As jam toliau rodau 4 Lt.
Jie puikiai zino, kad be lazdos kanoja yra tiesiog kaip masina be vairo ir variklio. Matesi, kad sitos derybos jiems yra pramoga. Ypac juodukam smagu buna jei baltasis pritruksta kantrybes ir pradeda keiktis arba pykti. Nusilpsta. Vietoj to, kad isizeistu jei pradedi koneveikti juos, jie pradeda juoktis ir dar labiau erzint.
As jau buvau netoli to del karscio, itampos, besisunkiancio vandens i valti, nerimo kaip reiks valdyt sita daikta kanoja vadinama.
Kaina po truputi mazejo, bet mano 4 Lt ju visai neviliojo. Veliau suzinojau, kad tokia lazda turguje kainuoja 24 Lt.
Litai.
Taigi, pratrukau. Tiesiog isposkinau pakeltu tonu, kad jau mane uzkniso negyvai (po 2 savaiciu:) sitas nuolatinis jausmas, jog esu apgaudinejamas, kainos dvigubinamos vien del mano odos spalvos, kad negaliu pasitiket niekuo. Pasakiau, kad nereikia man ju lazdos nes as nelinkes moket tokios kainos uz pagali. Kol jie tylejo nieko nesuprasdami ir laukdami kol akinukai isvers i bambara kalba, as tesiau toliau. Desciau, kad galiu irtis ir rankomis, o pakranteje sustojes susirasiu lazda, issilausiu ir bus man uz dyka.
Kai baigiau, akinukai nusisuko isversti mano monologo. Tuo metu pamenu jauciausi lyg pjauciau saka ant kurios sedziu, bet tuo paciu teisingai ir nuo-sirdziai. As jiems nemelavau ir sakiau tai, kas vyksta mano viduj.
Netrukus juodukas atsisuko ir pasake mazdaug taip: "zinai, tu esi teisus. Mes pasitarem ir nusprendem tau ta lazda dovanot". Sitas ju sprendimas pagavo mane nepasiruosusi. Buvau jau ir taip susijaudines del visko kas vyksta, tai toks posukis dar labiau sujaudino.
Atrodo, kad asara isspaude sitas ju sprendimas. Juk jie galejo susirinkt visas lazdas ir eit sau juokdamiesi palike mane su mano nuosirdumu irtis, bet jie prie upes uzauge ir zino, kad be lazdos - kapec.
Tuomet, kai liejau jiem savo nuoskaudas ir karcias patirtis, tikrai negalvojau nieko nei i prieki, nei atgal. Sakiau viska, kas sakesi. Nemasciau kaip mane supras, ar mane supras ir panasiai.
Visgi ne bambuko lazda isgelbejo gyvybe, o nuosirdumas.
No comments:
Post a Comment